Šventinis obuolių pyragas

Kartais viska vienu metu taip supuola, kad vos spėji suktis. O kai randi laiko jautiesi toks pavargęs, kad tingisi net pirštą pajudinti. Tačiau kad ir kas benutiktų, visuomet rasiu laiko, noro ir jėgų iškepti savo artimiausiems ir brangiausiems pyragą! Ne paprastą, o tokį, kuris jiems nepaprastai patiks, bus drėgnas, ne per saldus, ir Monikos stiliumi kitoks, nei dauguma panašaus tipo pyragų. Būtent toks ir yra šis šventinis obuolių pyragas! Drėgnas ir sultingas, kvepiantis obuoliais ir cinamonu, priverčiantis net itin saldumynų nemėgstančius artimiausius šypsotis! O ar ko nors daugiau reikia puikiam šventiniam pyragui? Beveik esu tikra, kad tai visa ko reikia. Taigi šventinis obuolių pyragas jau beveik prasidedančiam savaitgaliui ir Jūsų stalui.

Šventinis obuolių pyragas

Idėja: Amira’s pantry

Ragavusių atsiliepimai: na jis tobulas, būtent toks koks man patinka! (O juk tokius žodžius išgirsti iš saldumynų nemėgstančio žmogaus lūpų yra itin daug)

 

Pyragui:

180g rudojo cukraus
100g cukraus
230ml bekvapio aliejaus (saulėgrąžų, rapsų puikiai tiks)
3 dideli kiaušiniai
1a.š. vanilės ekstrakto
360g miltų
1/2a.š. sodos
2a.š. kepimo miltelių
1/2a.š. gvazdikėlių
1a.š. kardamono
2a.š. cinamono
500g smulkiai supjaustytų obuolių

Sūrio sluoksniui:

200g kreminio sūrio
50g cukraus
1 didelis kiaušinis
2v.š. miltų
1a.š. vanilės ekstrakto

Karameliniam glajui:

110g rudojo cukraus
30g sviesto
60g cukraus pudros
20ml pieno
1/2a.š. vanilės ekstrakto
1a.š. romo (nebūtina)

Pyrago tešlai:

  1. Cukrų, rudąjį cukrų, aliejų, vanilės ekstraktą ir kiaušinius dedame į didelį dubenį. Plakame elektriniu plaktuvu kol masė padvigubės ir taps šviesios spalvos.
  2. Į kiaušinių mesą persijojame miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną, kardamoną irgvazdikėlius. Atsargiai įmaišome, kol nebeliks sausų gumulėlių.
  3. Į tešlą įmaišome smulkiai supjaustytus obuolius.

Sūrio sluoksniui:

  1. Kreminį sūrį išsukame iki vientisos masės.
  2. Įmaišome visus likusius produktus.

Pyrago surinkimas:

  1. Į pyrago formą išteptą sviestu sukrečiame pusę tešlos.
  2. Atsargiai, tolygiai paskirstydami sudedame visą kreminį sūrį.
  3. Sūrio sluoksnį paslepiame po likusia dalimi tešlos.
  4. Pyragą kepame iki 180°C iš anksto įkaitintoje orkaitėje apie 50-60min. Pyragui iškepus jam leidžiame pilnai atvėsti.

Karamelinis glajus:

  1. Nedideliame puode kaitiname rudąjį cukrų, sviestą ir pieną kol masė užvirs ir viską dar paverdame apie minutę laiko.
  2. Įmaišome persijotą cukraus pudrą ir vanilės ekstraktą su romu.
  3. Glajui leidžiame pravėsti ir kiek sutirštėti. Sutirštėjus pilame ant atvėsusio pyrago ir leidžiame sustingti.

Pjaustome, skanajame, ragaujame!

Bananų duona

Būna kartais taip nutinka, kad laiko mėgstamiems užsiėmimas, pavyzdžiui nerūpestingai suktis virtuvėje, gardžiai kvepiančioje karštu naminiu pyragu, ima ir paprasčiausiai nebelieka. Užpuola visokie darbai darbeliai, nesibaigiantys rūpesčiai, o didžiausia svajone tampa mintis prisėsti ir dieną praleisti nesijaudinant, kad kažko nespėjai nveikti ir šiukštu, nieko nepamiršai.

Taip bėgdama, vieną dieną nusprendžiau, kad jau geriau vieną vakarą užuot prisėdusi, iškepsiu keksiukų, kuriais sekančią dieną skanausime su naujais (nors ir laikinais) kolegomis. Grįžau namo tą dieną vėlai, o kol keksiukus suširuošiau kepti, jau ir visos parduotuvės užsidariusios buvo, ir tik tuomet suvokiau, kad trūksta keksiukams skirtų popierinių sijonėlių ir dar kelių būtinų produktų.  Nors ir nebeturėjau jokios galimybės iškepti taip svajotų keksiukų, tačiau noras KĄ NORS iškepti neišgaravo. Pasitelkusi draugą fantaziją į pagalbą ir dar kelias minutes pasikuisus virtuvinėse spintelėse kibau į darbą, o jo rezultatas – nepakartojama bananų duona. Būtent ši bananų duona buvo nuostabi! Sodraus skonio, drėgna, o svarbiasia, kiekvienas norėjo dar bent vieno jos gabalėlio. Ach… kaip kartais smagu, neturėti recepto ir improvizuoti!

Read More

Bandelės su obuoliais

Bendraudama su žmonėmis gyvenančiais toli nuo Lietuvos dažnai girdžiu, kad jie pasiilgo lietuviškos juodos duonos ir kaimiškų lašinių skonio. Kiti sapnuose gardžiuojasi močiutės naminiais cepelinais ar traškiais bulviniais blynais. Mmm… kad ir kaip skaniai skamba visi šie vaikystę ir gimtąją šalį primenantys valgiai, pati nė nepagalvojau apie juos nors jau daugiau nei kelis mėnesius gyvenu toli nuo gimtųjų kraštų. Suvokiau, jog pasiilgau savo gimtinės tik tuomet, kai kasdien pradėjau geisti ne ko kito, o pačių paprasčiasių obuolių!  Tiesą pasakius, gyvendama Lietuvoje jų užsimanydavau tik retais atvejais, o apie desertus kvepiančius obuoliais pasvajodava itin retai. Bet dabar, tai tapo pagrindiniu mano dienos skanėstu… Pats skaniausias vaisius – obuolys, o skaniausi ir geidžiamiausi desertai – su obuoliais. Būtent taip ir atsirado bandelės su obuoliais, ant mano pavasarinio stalo.

Šios bandelės su obuoliais toookios skanios! Obuolių įdaras joms suteikia sultingumo iš liekančio kelias dienas, o pūkinė mielinė tešla tiesiog pakelia iki dangaus vos paragavus. Nuostabus desertas visiems obuolių mylėtojams, o ir visiems kitiems, trokštantiems atrasti magiją slypinčią už obuoliais ir cinamonu kvepiančių gaminių.

Read More

Riešutiniai sausainiai

Kartais taip ima ir nutinka, kad likimas nuskraidina į tokią šalį, kur 95% automobilių balti, kur žmonės kalba tokia keista kalba, kad po poros savaičių pasiduodi ją išmokti (net ir pačias pagrindines, kasdienes frazes), kur kasdienės interneto vartojimo galimybės yra labai labai apribotos, palyginus su mūsų įprasta lietuviška kasdienybe, ir kur tokia paprasta užduotis, kaip įsigyti pačių paprasčiausių avižinių dribsnių tampa kelių savaičių paieškomis… O sunkiausia, ir daugiausiai nepatogumų sukelianti problema, – virtuvė, kurioje neturiu nei vienos pyragams ar tortams tinkamos kepimo formos, kur nėra svarstyklių, medinio šaukšto ir kočėlo (pastaroji problema jau išspręsta), ar pačio paprasčiausio rankinio plaktuvo! Ir įsivaizduojate, kaip reikia gyventi taip? Juk suktis virtuvėje, ypač kai joje kvepia karštais, ką tik iš orkaitės ištrauktais, garuojančiais kepiniais yra toooooks didelis ir neapsakomas gyvenimo malonumas.

Kadangi be pyragų, pyragėlių, pyragaičių, tortų ir sausainių ir bandelių gamybos tiesiog neįsivaizduoju savo kasdienybės, kad ir kokia sudėtinga ir neįprasta ji būtų, pasiraitojau rankoves ir ėmiausi ieškoti naujų idėjų interneto platybėse. Ir bene pirmas atradimas buvo būtent šie riešutiniai sausainiai! Vos tik pasitaikius progai būtent jais ir pakvipo mano naujieji, kad ir laikini, namai. Tiesa, kepiau, kaip žmonės sako „iš akies“, bet jie tikrai išėjo nuostabūs! Taip maloniai nuteikiantys gomurį…. Kvepiantys vanile, cinamonu ir, svarbiausia, tuo nepakartojamu skrudintų lazdyno riešutų aromatu. Tikrai nuostabūs, traškūs ir birnoje tirpstantys riešutiniai sausainiai, ypač, kai reikia suktis iš ne itin patogios padėties kepėjoms.

Read More

Cruffin’ai. Keksiukų ir prancūziškų raguolių pusbroliai

Oooo…. kas čia tokie, taip gražiai atrodo! Hmm… Cruffin’ai? Gal reikės kada pamėginti.

Palauk, palauk, kokius ten labai gražiai atrodančius skanėstus mačiau prieš porą dienų? Taip taip, juk tai buvo Cruffin’ai! Reikia eiti šių gražuolių išsikepti pamėginti.

Ooo kokie keksiukai! Ne ne ne, čia ne keksiukai, čia….Mmm…. Cruffin’ai!

O dabar rimtai. Cruffin’nai – tai keksiukų ir prancūziškų raguolių (Croissant) pusbroliai, arba kitaip keksiukai pagaminti iš prancūziškų raguolių tešlos. Šiuos gražuolius pirmą kartą 2013m. sukūrė Australijoje, Melburne, o populiarūs tapo 2014m, San Franciske. Yra teigiama, kad prie kepyklos, kepančios šiuos gražuolius, žmonės sutikdavo laukti eilėje net po valandą laiko, o 2015m. į kepyklą buvo įsilaužta, tačiau apvogtas tik Cruffin’ų receptas.

Esu tikra, jog patiks visiems prancūziškų raguolių ir keksiukų gerbėjams. Ypač tiems, kurie ieško greitesnio naminio prancūziškų raguolių varianto.

Read More

Varškės pyragas su spanguolėmis

Niekada netikėjau, kad mokytis gali būti taip labai sunku. Tiek fiziškai, tiek emociškai itin sunku, ypač kai darai tai nuoširdžiai ir esi maksimalistas! Niekada netikėjau, net negalėjau įsivaizduoti, jog bus tokia diena, kuomet likus kelioms dienoms iki paskutinio egzamino, vien nuo minties apie mokymąsį  supykina, o paskaičius vadovėlį jau po 10-15 minučių jaučiuosi persimokiusi, nors galvoje tik vėjai švilpia. Dabar galiu džiaugtis ir aukščiau kilstelėti nosį pabaigusi net 11-ą, galų gale paskutinę, rimtą egzaminų sesiją šiame savo gyvenimo periode. Džiaugiuosi vėl turėdama proga Jums rašyti, dalintis savo mintimis.

Šį kartą nieko labai jautraus ar ilgo teksto nerašysiu. Vis gi galva dar sukasi po neseniai pasibaigusios sesijos. Bet šios žiemos pačiu pačiausiu atradimu privalau pasidalinti! Jūsų dėmesiui labai skanus pyragas (o gal net ir tortas kitą kartą): Varškės pyragas su spanguolėmis.

Gražios ir skanios dienos, o visiems studentams – smagių žiemos atostogų!

Read More

Sausainiai su spanguolėmis, kokosu ir baltuoju šokoladu

Sausainiai su spanguolėmis

Prieš kelias dienas mergaitiškai bepliurpdama su viena drauge užsišnekėjome apie žmonių poreikius. Kokie jie yra skirtingi! Vienam reikia pačių naujausių, populiariausių ir dar, it ką tik iš gamyklos, žibančių daiktų. Kitas, gali praleisti savo dienas apsuptas naujų knygų ir to išskirtinio spaustuvės kvapo. Ir dar visokios begalės dalykų žmonėms kitą kartą reikia: niekučių, smulkmenų, blizgučių, kam statulėlių, o kitam šūsnies nuotraukų, ir taip be galo, be krašto. Besiklausydama susimąsčiau: „Gerai, kai gyvename taip, jog visokių materialių niekučių trūkumas, tampa mūsų didžiausiu galvos skausmu“.

Sausainiai su spanguolėmis

Jei yra tokių, kurie jau ilgesnį laiką skaito šį tinklapį, jau tikrai turėtų žinoti, tačiau dar kartelį pasikartosiu. Savo gyvenime vis susiduriu su žmonėmis, tais pačiais mažiausiais mūsų visuomenės atstovais – vaikais, gyvenančiais sunkiomis sąlygomis ar globos namuose. Jau antri metai prisidedu prie projekto „Ne imti, bet duoti“. Matydama šių vaikų šypsenas, kuomet sutikusi praeinant gatvėje pasidomiu, kaip jiems sekasi, kas naujo nutiko, ar kaip sekasi mokykloje. Matydama, kaip pradžioj sunkiai jie prisileidžia naujus atėjusius savanorius, tačiau vos po poros savaičių laukiančius prie durų savo didžiųjų naujų draugų ir puolančius jiems į glėbį, ar su ašarėlėmis akyse, kuomet juos tenka išlydėti. Būtent tokie potyriai mane įtikino, kad daiktai tėra menkniekis, mažytė smulkmena mūsų gyvenimuose, kurią dauguma žmonių pervertina. Tikrasis gyvenimo turtas – dėmesys, parodytas aplinkiniams, žmonėms ir ypač vaikams, kuriems taip reikia meilės ir žmogiškos šilumos. Juk gražaus žodžio, ar nuoširdas apkabinimo niekas, niekada negalės pakeisti, o štai suplyšusią suknelę, ar sudužusį puodelį kitu pakeisti taip paprasta.

Rašau tai, nes šiandien – Tarptautinė savanorių diena. Labai gerbiu kiekvieną savanorį, su kuriuo yra tekę susidurti, o ypač bendrakeleivius sutiktus „Ne imti, bet duoti“ projekte. Brangieji, su MŪSŲ diena! Ir sausainiai su spanguolėmis, šį kartą, būtent JUMS.

Gražios ir jaukios, tarptautinės savanorių dienos ;)

Sausainiai su spanguolėmis

Read More

Karamelinis obuolių pyragas

Karamelinis obuolių pyragas

Jei manęs kas nors paklaustų, kuo kvepėjo šis, ką tik pasibaigęs, ruduo, nė nesudvejojusi atsakyčiau – KARAMELE!  Ant stalo net kelis kartus puikavosi karamelinis obuolių pyragas. Puode kunkuliavo moliūginis-karamelinis padažas, šiuo metu laukiantis savo eilės kalėdinių dovanų sąraše. O kaip dar nepaminėjus kartais pavykusių, o kartais ir tyliai, radonais iš gėdos žandais, nutylėtais mėginimais išsivirti naminį sūdytos karamelės padažą. Trumpai tariant – buvo visko. O tarp to visko, ir pats nuostabiausias karamelinis obuolių pyragas! Taip taip, kad ir kaip retai iš manęs tai būtų galima išgirsti (nes tiesiog jau tiek tų obuolių pyragų vaikystėje atsivalgiau, kad jų kepti, dažniausiai, ranka nekyla iki šiol), tačiau šitas pyragas, tikrai nuostabus. Toks karamelinis, kvepiantis rudeniniais obuoliais, su traškiais trupiniais viduje ir kreminio sūrio švelnumu. Mmm… vien prisiminusi jo skonį svarstau, kada kitą kartą būtinai reikės išsikepti!

Karamelinis obuolių pyragas

Read More

Moliūginės mielinės bandelės

Mielinės bandelės su moliūgu

O šį kartą apie mieles, mielinius pyragus, mielių baimę ir mielėmis kvepiančią vaikystę, o ypač, apie rudenines bandeles – moliūginės mielinės bandelės.

Nuo pat savo kepinių istorijos pradžios pamenu, jog vis prisibijojau mielinių kepinių, nes tai man jie vis neiškildavo, tai tešla iš bliūdo neprašyta išlipdavo ir visą virtuvę tešlos karalyste paversdavo. Tiesiog nesisekė man su ta mieline tešla ir tiek, tai ilgą laiką jokių užuominų apie mielinius kepinius iš manęs niekas ir negirdėjo. Tačiau galvoje vis kirbedavo prisiminimai, kaip vaikystėje močiutė kepdavo patį skaniausią mielinį pyragą su mėlynėmis, arba jau neatsiejama šeimos Kalėdų tradicija tapusius mielinius pyragėlius su grybais ar vyšniomis. O kaip dar ir be mamos posakių, tokių kaip: „Monika, nevalgyk žalios mielinės tešlos, nes krūtinė didelė užgaus“, kuriuos prisiminusi šypsausi iki pat akių kampučių. Ir tikrai taip, būtent mielinė tešla, yra ta vienintelė, kurią galiu valgyti net neiškepusią, kokia ji man skani… Mmm… vienas didžiausių skanėstų mano kepinių pasaulyje, kad ir kaip keistai tai skambėtų.

Moliūginės mielinės bandelės

Taigi, nors ir ilgą laiką nedraugavau su mieline tešla, tačiau šią vasarą pasirautojau rankoves ir nsprendžiau, su ja ssidraugauti. Kepiau ir nesaldžias badeles, ir Karamelines cinamonines bandeles, kol galų gale, dabar jau drąsiai galiu sakyti: mielinė tešla mano draugė! O paskutiniąja mūsų draugystės žvaigžde tapo moliūginės mielinės bandelės. Kol dar šiltos, jos tokios minkštutės ir purios, tarsi gabalėlis debesų. Tie cinamono, imbiero, muskato ir moliūgo skoniai besimaišantys tarpusavyje jaukiai sušildo šaltomis dienomis.  Kaip viena iš ragautojų komandos sakė: „Gabalėlis dangaus – vertas nuodėmės“.

Moliūginės mielinės bandelės

Read More

Sviestiniai cinamoniniai sausainiai

Cinamoniniai sausainiai

Kai manęs neseniai vienas žmogus paklausė kokie artimiausi kepinių planai, pasipylė krūva cinamonu, imbieru, medumi, šokoladu ir mielėmis kvepiančių kepinių pavadinimų lavina. Noriu kepti moliūgines mielines bandeles, imbierinius sausainius, šokoladinį pyragą, statyti imbierinį namelį, sukti cinamoninį-karamelinį vyniotinį ir dar be galo, be krašto. Žmogus patraukė pečiais, palingavo galva, nusišypsojo tyliai: „Neatrodo kažkas labai egzotiško. Nors kartais reikia ir to grįžimo į klasiką.“ Ir tikrai taip, pastaruoju metu vis pagaunu save svajojančią apie pauodelį kvapnios arbatos ir šalia lėkštėje gulintys cinamoniniai sausainiai, siūlus ir virbalus savo rankose, iš kurių dar kelios dienos ir atsiras šiltos riešinės draugėms. Svajoju apie dienas, kuomet nereikia skubėti, kai galiu grožėtis už lango lengvai plazdančiomis snaigėmis, mėgautis orkaitėje kepančio pyrago kvapu.

Cinamoniniai sausainiai

Būtent šiuo metų laiku norisi sustoti ir pasidžiaugti buvimu savimi. Pasidžiaugti tais pačiais paprasčiausiais, bet kartu ir pačiais nuostabiausiais gyvenimo malonumais, ar kaip kiti sako: grįžti į klasiką. O pagalvojus… kada ir galėtų būti geresnis laikas sau, nei vėlyvas ruduo? Juk žiemą visi lyg išprotėję lekiame besiruošdami Kalėdoms, ieškodami dovanų artimiesiems. Pavasarį kišame nosį į lauką, vos pasitaikius progai, pasidžiaugti pirmaisiais pumpurais, pirmaisiais saulės spinduliais, o vasara – atostogų metas, kurių šiukštu negalima praleisti namie!

Linkiu kiekvienam rasti minutėlę (ar tiksliau visą dieną, o gal net ir savaitę) laiko sau. Laiko pasidžiaugti savimi ir tokiais paprastais, dalykais, kaip gardžiais kepiniais kvepiantys namai.

Ciamoniniai sausainiai

Read More

Page 1 of 7

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén